Tiesioginė pasirinkimo sandorių ašis

Komisijos reglamentas EB Nr. Šio standarto tikslas — nustatyti principus, kuriuos ūkio subjektas turi taikyti finansinių ataskaitų naudotojams pranešdamas naudingą informaciją apie pajamų ir pinigų srautų, atsirandančių dėl sutarties su klientu, pobūdį, sumą, laiką ir neapibrėžtumą.

Tikslo įgyvendinimas 2. Siekiant įgyvendinti 1 straipsnyje nustatytą tikslą, pagrindinis šio standarto principas yra toks: ūkio subjektas turi pripažinti pajamas, kad pažadėtų prekių ar paslaugų perdavimą klientams parodytų suma, kuri atitinka atlygį, teisę į kurį ūkio subjektas tikisi turėti mainais už tas prekes ar paslaugas. Taikydamas šį standartą ūkio subjektas turi atsižvelgti į sutarties sąlygas ir į visus svarbius faktus bei aplinkybes.

Ūkio subjektas turi taikyti šį standartą, įskaitant bet kokių praktinių priemonių naudojimą, nuosekliai visoms panašių požymių turinčioms sutartims panašiomis aplinkybėmis.

Šiame standarte nustatoma atskirų sutarčių su klientais apskaita. Tačiau ūkio subjektas gali taikyti tokią praktinę priemonę: šį standartą taikyti panašių požymių turinčių sutarčių arba veiklos įsipareigojimų portfeliui, jeigu ūkio subjektas pagrįstai tikisi, kad šio standarto taikymo portfeliui poveikis finansinėms ataskaitoms reikšmingai nesiskirs nuo poveikio, kurį šio standarto taikymas turėtų tą portfelį sudarančioms atskiroms sutartims arba veiklos įsipareigojimams.

Apskaitydamas portfelį ūkio subjektas turi naudoti įverčius ir prielaidas, kurie parodo portfelio dydį ir sudėtį. Pavyzdžiui, šis standartas nebūtų taikomas sutarčiai tarp dviejų naftos bendrovių, kurios susitaria keistis naftos produktais, kad laiku patenkintų savo klientų paklausą skirtingose nurodytose vietose.

Ūkio subjektas turi taikyti šį standartą sutarčiai kitai nei 5 straipsnyje išvardytos sutartystik jeigu sandorio šalis yra klientas.

  1. Online namų darbas
  2. Tradeking opcionų platforma Dvejetainės parinktys demonstracinės cm Dvejetainis-dešimtainis kodas Dvejetainių Parinkčių Prekybos Programa kripto info, binarinių parinkčių roboto signalas užsienio valiutos prekybos pozicija, yra bitcoins nemokamai pinigai, Dabar yra puikus nemokamų ir mokamų paslaugų, įnašo dvejetainių parinkčių įkrovos nepriklausomybė nuo jūsų galimybių.
  3. Savaitės Pasirinkimo Sandorių Pajamos Rasti akcijų su savaitės pasirinkimo galimybėmis.
  4. Baidu akcijų pasirinkimo sandoriai Ekspertai teigia, kad pagal siūlomus pakeitimus darbuotojui priėmus akcijų opciono pasiūlymą reikėtų iš karto susimokėti mokesčius nuo skirtumo tarp akcijų įsigijimo kainos ir jų tikrosios rinkos vertės.

Klientas yra šalis, su ūkio subjektu sudariusi sutartį už atlygį gauti prekes ar paslaugas, kurios yra įprastos ūkio subjekto veiklos produktas. Sandorio šalis nebūtų klientas, pavyzdžiui, jeigu pagal sutartį su ūkio subjektu sandorio šalis įsipareigojo dalyvauti veikloje ar procese, kuriuos vykdant sutarties šalys dalijasi rizika ir nauda, atsirandančia dėl veiklos ar proceso pavyzdžiui, kuriant turtą pagal bendradarbiavimo sutartįo ne gauna įprastos ūkio subjekto veiklos produktą.

Sutarčiai su klientu iš dalies gali būti taikomas šis standartas ir iš dalies gali būti taikomi kiti 5 straipsnyje nurodyti standartai. Ūkio subjektas į sandorio kainą neturi įtraukti sutarties dalies ar daliųkuri iš pradžių vertinama pagal kitus standartus, sumos ir turi taikyti 73—86 straipsnius, kad kiekvienam veiklos įsipareigojimui, kuriam taikomas šis standartas, ir visoms kitoms sutarties dalims, nurodytoms 7 straipsnio b punkte, priskirtų likusią sandorio kainos sumą jeigu ji yra.

Šiame standarte nustatoma papildomų sutarties su klientu sudarymo išlaidų ir išlaidų, patirtų vykdant sutartį su klientu, apskaita, jeigu toms išlaidoms netaikomas kitas standartas žr.

Savaitės pasirinkimo sandorių pajamos - zinios1.lt

Ūkio subjektas šiuos straipsnius turi taikyti tik patirtoms išlaidoms, susijusioms su sutartimi su klientu arba su tos sutarties dalimikuriai taikomas šis standartas. Ūkio subjektas sutartį su klientu, kuriai taikomas šis standartas, turi apskaityti, tik kai atitinkami visi šie kriterijai: a sutarties šalys sutartį patvirtino raštu, žodžiu ar pagal kitą įprastą verslo praktiką ir yra įsipareigojusios uk opcionų prekybos platformos savo atitinkamas prievoles; b ūkio subjektas gali identifikuoti kiekvienos šalies teises dėl perduotinų prekių ar paslaugų; c ūkio subjektas gali identifikuoti mokėjimo sąlygas, numatytas perduotinoms prekėms ar paslaugoms; d sutartis turi komercinį pagrindą tiesioginė pasirinkimo sandorių ašis.

Vertindamas, ar atlygio sumos gavimas yra tikėtinas, ūkio subjektas turi atsižvelgti tik į kliento gebėjimą ir ketinimą tą atlygio sumą sumokėti, kai ji taps mokėtina. Atlygio suma, į kurią ūkio subjektas turės teisę, gali būti mažesnė nei sutartyje nustatyta kaina, jeigu atlygis yra kintamas todėl, kad ūkio subjektas klientui gali pasiūlyti lengvatinę kainą žr.

Sutartis yra susitarimas tarp dviejų ar daugiau šalių, kuriuo sukuriamos įgyvendintinos teisės ir vykdytinos prievolės.

Galimybė įgyvendinti sutartyje nustatytas teises ir įvykdyti prievoles yra teisės klausimas. Sutartys gali būti sudarytos raštu, žodžiu ar numanomos pagal įprastą ūkio subjekto verslo praktiką. Sutarčių su klientais sudarymo praktika ir procesai yra skirtingi skirtingose teisinėse jurisdikcijose, pramonės šakose ir tarp skirtingų ūkio subjektų. Be to, jie gali skirtis ir ūkio subjekto viduje pavyzdžiui, jie gali priklausyti nuo kliento kategorijos ar pažadėtų prekių ar paslaugų pobūdžio.

facebook akcijų pasirinkimo yahoo mt4 prekybos sistemos

Ūkio subjektas turi atsižvelgti į tą praktiką ir procesus, nustatydamas, ar ir kada susitarimu su snap dvejetainis variantas sukuriamos įgyvendintinos teisės ir vykdytinos prievolės. Kai kurios sutartys su klientais gali nebūti nustatytos trukmės ir jas bet kuri šalis gali nutraukti ar keisti bet kuriuo metu.

Kitos sutartys gali būti automatiškai periodiškai atnaujinamos, kaip nurodyta sutartyje. Ūkio subjektas šį standartą turi taikyti sutarties trukmei t. Taikant šį standartą, sutartis neegzistuoja, jeigu kiekviena sutarties šalis turi vienašališką įgyvendintiną teisę nutraukti visiškai neįvykdytą sutartį neatlygindama kitai šaliai arba šalims.

Sutartis yra visiškai neįvykdyta, jeigu atitinkami abu šie kriterijai: a ūkio subjektas klientui dar neperdavė jokių pažadėtų prekių ar paslaugų ir b ūkio subjektas dar negavo ir dar neturi teisės gauti jokio atlygio mainais už pažadėtas prekes ar paslaugas. Jeigu sutartis su klientu jos sudarymo metu atitinka 9 straipsnyje nurodytus kriterijus, ūkio subjektas neprivalo iš naujo vertinti tų kriterijų, nebent yra požymių, rodančių, kad reikšmingai pasikeitė faktai ir aplinkybės.

Pavyzdžiui, jeigu reikšmingai sumažėja kliento gebėjimas sumokėti atlygį, ūkio subjektas turėtų iš naujo įvertinti, ar tiesioginė pasirinkimo sandorių ašis tikėtina, kad ūkio subjektas gaus atlygį, teisę į kurį turės mainais už likusias prekes ar paslaugas, kurios bus perduotos klientui. Jeigu sutartis su klientu neatitinka 9 straipsnyje nurodytų kriterijų, ūkio subjektas toliau turi vertinti sutartį, kad nustatytų, ar 9 straipsnyje nurodyti kriterijai vėliau bus atitinkami.

Jeigu sutartis su klientu neatitinka 9 straipsnyje nurodytų kriterijų ir ūkio subjektas gauna atlygį iš kliento, ūkio subjektas gautą atlygį turi pripažinti pajamomis, tik jeigu įvyko kuris nors iš šių įvykių: a ūkio subjektas neturi likusių prievolių klientui perduoti prekių ar paslaugų ir ūkio subjektas gavo visą ar iš esmės visą kliento pažadėtą atlygį, kuris yra negrąžintinas; arba b sutartis yra nutraukta ir iš kliento gautas atlygis yra negrąžintinas.

Ūkio subjektas gautą atlygį turi pripažinti įsipareigojimu, kol neįvyksta vienas iš 15 straipsnyje nurodytų įvykių arba kol vėliau nėra atitinkami 9 straipsnyje nurodyti kriterijai žr. Priklausomai nuo faktų ir aplinkybių, susijusių su sutartimi, pripažintas įsipareigojimas atitinka tiesioginė pasirinkimo sandorių ašis subjekto prievolę arba perduoti prekes ar paslaugas ateityje, arba grąžinti gautą tiesioginė pasirinkimo sandorių ašis.

Bet kuriuo atveju įsipareigojimas turi būti vertinamas iš kliento gauto atlygio suma. Sutarčių jungimas Ūkio subjektas turi sujungti dvi ar daugiau sutarčių, sudarytų tuo pačiu metu arba beveik tuo pačiu metu su tuo pačiu klientu arba su klientu susijusiomis šalimisir sutartis apskaityti kaip tiesioginė pasirinkimo sandorių ašis sutartį, jeigu atitinkamas vienas ar daugiau šių kriterijų: a derybos dėl sutarčių buvo vedamos kaip dėl sutarčių rinkinio, turinčio bendrą komercinį tikslą; b atlygio suma, mokėtina pagal vieną sutartį, priklauso nuo kitos sutarties kainos ar įvykdymo; arba c pagal sutartis pažadėtos prekės ar paslaugos arba tam tikros prekės ar paslaugos, pažadėtos kiekvienoje iš sutarčių yra vienas bendras veiklos įsipareigojimas pagal 22—30 straipsnius.

Sutarties keitimai Sutarties keitimas yra sutarties taikymo srities arba kainos arba abiejų pakeitimas, kurį patvirtino sutarties šalys.

kaip investuoti technologij susijusi su bitcoin krenta ptu prekybos sistema

Tam tikrose pramonės šakose ir jurisdikcijose sutarties keitimas gali būti tiesioginė pasirinkimo sandorių ašis kaip pakeitimo nurodymas angl.

Sutarties keitimas egzistuoja, kai sutarties šalys patvirtina keitimą, kuriuo arba sukuriamos naujos, arba pakeičiamos esamos sutarties šalių įgyvendintinos teisės ir vykdytinos prievolės. Sutarties keitimas gali būti patvirtintas raštu, žodiniu susitarimu arba numanomas pagal įprastą verslo praktiką. Jeigu sutarties šalys sutarties keitimo nepatvirtino, ūkio subjektas turi toliau taikyti šį standartą esamai sutarčiai, kol sutarties keitimas patvirtinamas.

Sutarties keitimas gali egzistuoti, net jeigu sutarties šalys ginčijasi dėl pakeistos sutarties taikymo srities ar kainos arba abiejų arba jeigu šalys patvirtino sutarties taikymo srities pakeitimą, tačiau dar nenustatė atitinkamo kainos pakeitimo. Nustatydamas, ar keitimu sukurtos ar pakeistos teisės yra įgyvendintinos, o prievolės vykdytinos, ūkio subjektas turi atsižvelgti į visus svarbius faktus ir aplinkybes, įskaitant sutarties sąlygas, ir kitus įrodymus.

Jeigu sutarties šalys patvirtino tiesioginė pasirinkimo sandorių ašis taikymo srities pakeitimą, tačiau dar nenustatė atitinkamo kainos pakeitimo, ūkio subjektas turi apskaičiuoti sandorio kainos pokytį, atsirandantį dėl keitimo, pagal 50—54 straipsnius dėl kintamo atlygio apskaičiavimo ir 56—58 straipsnius dėl kintamo atlygio ribotųjų įverčių. Ūkio subjektas sutarties keitimą turi apskaityti kaip atskirą sutartį, jeigu yra abi šios sąlygos: a sutarties taikymo sritis išplečiama, nes pridedamos pažadėtos prekės ar paslaugos, kurios yra atskiros pagal 26—30 straipsniusir b sutarties kaina padidėja atlygio suma, kuri atitinka ūkio subjekto pažadėtų papildomų prekių ar paslaugų atskiras pardavimo kainas ir bet kokius tos kainos koregavimus, siekiant parodyti konkrečios sutarties aplinkybes.

Pavyzdžiui, ūkio subjektas gali pakoreguoti papildomos prekės ar paslaugos atskirą pardavimo kainą suteikdamas klientui nuolaidą, nes ūkio subjektui nereikės patirti su pardavimu susijusių išlaidų, kurias patirtų panašią prekę ar paslaugą tiesioginė pasirinkimo sandorių ašis naujam klientui. Jeigu sutarties keitimas neapskaitomas kaip atskira sutartis pagal 20 straipsnį, ūkio subjektas pažadėtas prekes ar paslaugas, kurios sutarties keitimo dieną dar neperduotos t.

Atlygio dalis, priskirtina likusiems veiklos įsipareigojimams arba likusioms atskiroms prekėms ar paslaugoms pagal vieną bendrą veiklos įsipareigojimą, identifikuojamą pagal 22 straipsnio b punktąyra suma: i kliento pažadėto atlygio įskaitant iš kliento jau gautas sumaskuris buvo įtrauktas į sandorio kainos įvertį ir nebuvo pripažintas pajamomis, ir nyse dvejetainiai variantai atlygio, pažadėto atliekant sutarties keitimą; b sutarties keitimą ūkio subjektas turi apskaityti tarytum keitimas būtų esamos sutarties dalis, jeigu likusios prekės ar paslaugos nėra atskiros ir todėl sudaro vieną bendrą veiklos įsipareigojimą, kuris tiesioginė pasirinkimo sandorių ašis keitimo dieną yra iš dalies įvykdytas.

Poveikis, kurį sutarties keitimas turi sandorio kainai ir ūkio subjekto pažangos siekiant visiškai įvykdyti veiklos įsipareigojimą matui, yra pripažįstamas pajamų koregavimu pajamų padidėjimu arba sumažėjimu sutarties keitimo dieną t. Veiklos įsipareigojimų identifikavimas Sudarydamas sutartį, ūkio subjektas turi įvertinti sutartyje su klientu pažadėtas prekes ar paslaugas ir kaip veiklos įsipareigojimą turi identifikuoti kiekvieną pažadą perduoti klientui arba: a prekę ar paslaugą ar prekių ar paslaugų paketąkuri yra atskira; arba b atskirų prekių ar paslaugų, kurios iš esmės yra vienodos ir perduodamos klientui pagal vienodą modelį žr.

Realiojo laiko parinkčių diagrama

Atskirų prekių ar paslaugų rinkinio perdavimo klientui modelis yra vienodas, jeigu atitinkami abu šie kriterijai: a kiekviena rinkinį sudaranti atskira prekė ar paslauga, kurią ūkio subjektas pažada perduoti klientui, atitiktų 35 straipsnio kriterijus, kad būtų laikoma per tam tikrą laiką įvykdomu veiklos įsipareigojimu, ir b pagal 39—40 straipsnius ūkio subjekto pažangai, padarytai siekiant visiškai įvykdyti veiklos įsipareigojimą ir perduoti kiekvieną rinkinį sudarančią atskirą prekę ar paslaugą klientui, įvertinti būtų taikomas vienodas metodas.

Sutartyse su klientais nustatyti pažadai Sutartyje su klientu dažniausiai aiškiai nurodomos prekės ar paslaugos, kurias ūkio subjektas pažada perduoti klientui. Vis dėlto sutartyje su klientu identifikuoti veiklos įsipareigojimai gali neapsiriboti prekėmis ar paslaugomis, kurios aiškiai nurodytos toje sutartyje. Taip yra todėl, kad į sutartį su klientu taip pat gali būti įtraukti pažadai, kurie yra numanomi pagal įprastą ūkio subjekto verslo praktiką, paskelbtą tvarką ar specifinius teiginius, jeigu sudarant sutartį tais pažadais klientui sukuriamas pagrįstas lūkestis, kad ūkio subjektas perduos prekę ar paslaugą klientui.

Veiklos įsipareigojimai neapima veiklos, kurios ūkio subjektas privalo imtis, kad įvykdytų sutartį, nebent vykdant tą veiklą klientui perduodama prekė ar paslauga.

Pavyzdžiui, paslaugų teikėjui rengiant sutartį, gali reikėti atlikti įvairias administracines užduotis. Atliekant šias užduotis paslauga nėra perduodama klientui. Taigi ši parengiamoji veikla nėra veiklos įsipareigojimas.

B52—B63 straipsnius ir j pasirinkimo pirkti papildomas prekes ar paslaugas galimybių suteikimą kai tomis pasirinkimo pirkti galimybėmis klientui suteikiama materialioji teisė, kaip aprašyta B39—B43 straipsniuose. Tiesioginė pasirinkimo sandorių ašis pažadėta prekė ar paslauga yra atskira, jeigu atitinkami abu šie kriterijai: a klientas gali turėti naudos iš prekės ar paslaugos naudodamas ją vieną arba kartu su kitais lengvai jam prieinamais ištekliais t.

Klientas gali turėti naudos iš elektroninių prekybos sistemų koordinatorius ar paslaugos pagal 27 straipsnio a punktą, jeigu preke ar paslauga gali būti naudojamasi, ji gali būti naudojama ar vartojama, parduodama už sumą, kuri yra didesnė nei likutinė vertė, arba kitaip laikoma, kad duotų ekonominės naudos. Tam tikrų prekių ateities sandorių prekybos laikas paslaugų atveju naudos klientas tiesioginė pasirinkimo sandorių ašis turėti naudodamas prekę ar paslaugą vieną.

Kitų prekių ar paslaugų atveju klientas gali turėti naudos prekę ar paslaugą naudodamas tik kartu su kitais lengvai prieinamais ištekliais. Lengvai prieinamas išteklius yra prekė ar paslauga, kuri yra parduodama atskirai ūkio subjekto arba kito ūkio subjektoarba išteklius, kurį klientas jau gavo iš ūkio subjekto įskaitant prekes ar paslaugas, kurias tiesioginė pasirinkimo sandorių ašis subjektas pagal sutartį jau yra perdavęs klientui arba pagal kitą sandorį ar dėl kitų įvykių.

Įvairūs veiksniai gali suteikti įrodymų, kad klientas gali turėti naudos iš prekės ar paslaugos naudodamas ją vieną arba kartu su kitais lengvai prieinamais ištekliais. Pavyzdžiui, tai, kad ūkio subjektas reguliariai atskirai parduoda prekę ar paslaugą, rodytų, kad klientas gali turėti naudos iš prekės ar paslaugos naudodamas ją vieną arba kartu su kitais lengvai prieinamais ištekliais.

Veiksniai, kurie rodo, kad ūkio subjekto pažadas perduoti prekę ar paslaugą klientui gali būti identifikuojamas atskirai pasaulinė forex prekyba tiesioginė pasirinkimo sandorių ašis straipsnio b punktąapima, be kita ko, šiuos dalykus: a ūkio subjektas neteikia reikšmingos paslaugos, kad prekė ar paslauga kartu su kitomis sutartyje pažadėtomis prekėmis ar paslaugomis būtų įtraukta į prekių ar paslaugų paketą, atitinkantį sudėtinį produktą, kurį klientas užsakė sudarydamas sutartį.

Kitaip tariant, ūkio subjektas nenaudoja prekės ar paslaugos kliento nurodytam sudėtiniam produktui pagaminti ar pateikti; b preke ar paslauga reikšmingai nepakeičiama ar nepritaikoma kita sutartyje pažadėta prekė ar paslauga; c prekė ar paslauga nėra labai priklausoma nuo kitų sutartyje pažadėtų prekių ar paslaugų arba nėra labai su jomis tarpusavyje susijusi. Pavyzdžiui, tai, kad klientas galėtų nuspręsti nepirkti prekės ar paslaugos tokiu sprendimu nepadarydamas reikšmingo poveikio kitoms sutartyje pažadėtoms prekėms ar paslaugoms, galėtų rodyti, kad prekė ar paslauga nėra labai priklausoma nuo tų pažadėtų prekių ar paslaugų arba nėra labai su jomis tarpusavyje susijusi.

Jeigu pažadėta prekė ar paslauga nėra atskira, ūkio subjektas tą prekę ar paslaugą turi išmokti opcionų prekybos mumbajuje su kitomis pažadėtomis prekėmis ar paslaugomis, kol identifikuoja prekių ar paslaugų paketą, kuris yra atskiras. Tam tikrais atvejais tai lemtų, kad ūkio subjektas visas sutartyje pažadėtas prekes ar paslaugas apskaitys kaip vieną bendrą veiklos įsipareigojimą.

Dvejetainių opcijų diagrama. Dvejetainių opcijų diagramos analizė Realiojo laiko parinkčių diagrama Savo ruožtu eikite per kiekvieną daiktą. Pasirinkite turtą, kuriuo norite prekiauti Viskas prasideda nuo to.

Veiklos įsipareigojimų įvykdymas Ūkio subjektas turi pripažinti pajamas, kai ūkio subjektas veiklos įsipareigojimą įvykdo arba tuo metu, kai vykdo klientui perduodamas pažadėtą prekę ar paslaugą t. Turtas perduodamas, kai klientas įgyja arba jam įgyjant to turto kontrolę.

Darbuotojų akcijų opcionai kanadoje

Kiekvienam veiklos įsipareigojimui, identifikuotam pagal 22—30 straipsnius, ūkio subjektas, sudarydamas sutartį, nustato, ar veiklos įsipareigojimą jis įvykdys per tam tikrą laikotarpį pagal 35—37 straipsniusar veiklos įsipareigojimą jis įvykdys tam tikru momentu pagal 38 straipsnį.

Jeigu ūkio subjektas per tam tikrą laikotarpį veiklos įsipareigojimo neįvykdo, veiklos įsipareigojimas įvykdomas tam tikru momentu. Prekės ir paslaugos yra turtas, nors ir tik trumpam, kai jos yra gaunamos ir jomis yra naudojamasi kaip daugelio paslaugų atveju. Turto kontrolė nurodo galėjimą spręsti, kaip turtą naudoti, ir gauti iš esmės visą likusią jo teikiamą naudą.

Kontrolė apima galėjimą neleisti kitiems ūkio subjektams spręsti, kaip turtą naudoti, ir gauti jo teikiamos naudos. Turto teikiama nauda yra galimi pinigų srautai įplaukos arba sumažėjusios išmokoskuriuos galima gauti tiesiogiai ar netiesiogiai daugeliu būdų, pavyzdžiui: a turtą naudojant prekėms gaminti arba pasaugoms teikti įskaitant viešąsias paslaugas ; b turtą naudojant kito turto vertei padidinti; c turtą naudojant įsipareigojimams padengti arba sąnaudoms mažinti; d parduodant turtą arba jį iškeičiant; e įkeičiant turtą paskolai užtikrinti ir f laikant turtą.

Vertindamas, ar klientas įgyja turto kontrolę, ūkio subjektas turi atsižvelgti į bet kokį susitarimą perpirkti turtą žr. B64—B76 straipsnius. Per tam tikrą laikotarpį įvykdomi veiklos įsipareigojimai Ūkio subjektas prekės ar paslaugos kontrolę perduoda per tam tikrą laikotarpį, taigi veiklos įsipareigojimą įvykdo ir pajamas pripažįsta per tam tikrą laikotarpį, jeigu atitinkamas vienas iš šių kriterijų: a klientas vienu metu gauna naudą, kurią suteikia ūkio subjekto veikla tiesioginė pasirinkimo sandorių ašis vykdant sutartį žr.

B3—B4 straipsniusir ja pasinaudoja; b ūkio subjekto veikla sukuriamas arba pagerinamas turtas pavyzdžiui, nebaigta gamybakurį klientas kontroliuoja, kol turtas yra kuriamas ar gerinamas žr.

B5 straipsnįarba c ūkio subjekto veikla nesukuriamas turtas, kurį ūkio subjektas gali naudoti alternatyviai žr. Ūkio subjektui vykdant veiklą sukurto turto ūkio subjektas negali naudoti alternatyviai, jeigu ūkio subjektas sutartimi apribojo galimybę lengvai nuspręsti turtą naudoti kitaip, kol tas turtas yra kuriamas arba gerinamas, arba praktiškai apribojo galimybę lengvai nuspręsti baigtą kurti turtą naudoti kitaip.

Vertinimas, ar ūkio subjektas gali turtą naudoti alternatyviai, atliekamas sudarant sutartį. Sudarius sutartį ūkio subjektas negali atnaujinti turto alternatyvaus naudojimo vertinimo, nebent sutarties šalys patvirtina sutarties keitimą, kuriuo iš esmės pakeičiamas veiklos įsipareigojimas.

B6—B8 straipsniuose pateikiama gairių, kaip įvertinti, ar turtą ūkio subjektas gali naudoti alternatyviai. Vertindamas, ar turi įgyvendintiną teisę gauti mokėjimą už iki tam tikros datos baigtą vykdyti veiklą pagal 35 straipsnio c punktą, ūkio subjektas turi atsižvelgti į sutarties sąlygas, taip pat į bet kokius sutarčiai taikomus teisės aktus.

Teisė gauti mokėjimą už iki tam tikros datos baigtą vykdyti veiklą nebūtinai turi būti fiksuota suma. Vis dėlto bet kuriuo metu per visą sutarties galiojimo laikotarpį ūkio subjektas turi turėti teisę į sumą, kuria bent jau atlyginama už ūkio subjekto iki tam tikros datos baigtą vykdyti veiklą tuo atveju, jeigu klientas ar kita tiesioginė pasirinkimo sandorių ašis nutraukia sutartį dėl kitų priežasčių nei ūkio subjekto pažadėtos veiklos neįvykdymas.

B9—B13 straipsniuose pateikiama gairių, kaip įvertinti teisės gauti mokėjimą egzistavimą ir galimybę ją įgyvendinti ir ar ūkio subjekto teisė gauti mokėjimą suteiktų teisę ūkio subjektui gauti mokėjimą už iki tam tikros datos baigtą vykdyti veiklą.

Tam tikru momentu įvykdomi veiklos įsipareigojimai Jeigu veiklos įsipareigojimas neįvykdomas per tam tikrą laikotarpį pagal 35—37 straipsnius, ūkio subjektas veiklos įsipareigojimą įvykdo tam tikru momentu.

Siekdamas nustatyti, kuriuo momentu klientas įgyja pažadėto turto tiesioginė pasirinkimo sandorių ašis, o ūkio subjektas įvykdo veiklos įsipareigojimą, ūkio subjektas turi atsižvelgti į kontrolei taikomus reikalavimus pagal 31—34 straipsnius. Be to, ūkio subjektas turi atsižvelgti į kontrolės perdavimo požymius, kurie, be kita ko, apima šiuos dalykus: a ūkio subjektas turi galiojančią teisę gauti mokėjimą už turtą: jeigu klientas esamu metu yra įpareigotas sumokėti už turtą, tai gali rodyti, kad mainais klientas gavo galimybę spręsti, kaip turtą naudoti, ir gauti iš esmės visą likusią jo teikiamą naudą; b klientas turi nuosavybės teisę į turtą: nuosavybės teisė gali parodyti, kuri sutarties šalis gali spręsti, kaip turtą naudoti, ir gauti iš esmės visą likusią jo teikiamą naudą arba apriboti kitų ūkio subjektų galimybę gauti tą naudą.

Todėl nuosavybės teisės į turtą perdavimas gali rodyti, kad klientas įgijo turto kontrolę. Jeigu ūkio subjektas nuosavybės teisę išlaiko išimtinai kaip apsaugą nuo kliento nesumokėjimo, tos ūkio subjekto turimos teisės nekliudytų klientui įgyti turto kontrolės; c klientas fiziškai perdavė turtą: tai, kad klientas fiziškai turi turtą, gali rodyti, kad klientas gali spręsti, kaip turtą naudoti, ir gauti iš esmės visą likusią jo teikiamą naudą arba apriboti kitų ūkio subjektų galimybę gauti tą naudą.

Vis dėlto fizinis turto turėjimas nebūtinai sutampa su turto kontrole. Pavyzdžiui, pagal tam tikrus atpirkimo sandorius ir tam tikrus konsignacijos susitarimus klientas ar komisionierius gali fiziškai turėti turtą, kurį kontroliuoja ūkio subjektas.

Priešingai, pagal tam tikrus susitarimus, pagal kuriuos prekės pateikiamos vėlesnę nei sąskaitos išrašymo dieną angl. B64—B76, B77—B78 ir B79—B82 straipsniuose pateikiama gairių atitinkamai dėl atpirkimo sandorių, konsignacijos susitarimų ir susitarimų, pagal kuriuos prekės pateikiamos vėlesnę nei sąskaitos išrašymo dieną; d klientui tenka su turto nuosavybe susijusi reikšminga rizika ir nauda: su turto nuosavybe susijusios reikšmingos tiesioginė pasirinkimo sandorių ašis ir naudos perdavimas klientui gali rodyti, kad klientas gavo galimybę spręsti, kaip turtą naudoti, ir gauti iš esmės visą likusią jo teikiamą naudą.

Vis dėlto vertindamas su pažadėto turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, ūkio subjektas turi atmesti bet kokią riziką, dėl kurios, be veiklos įsipareigojimo perduoti turtą, atsiranda atskiras veiklos įsipareigojimas.

Pavyzdžiui, ūkio subjektas gali būti jau perdavęs turto kontrolę klientui, tačiau dar neįvykdęs papildomo veiklos įsipareigojimo — teikti su perduotu turtu susijusias priežiūros paslaugas; e klientas priėmė turtą: tai, kad klientas priėmė turtą, gali rodyti, kad jis gavo galimybę spręsti, kaip turtą naudoti, ir gauti iš esmės visą likusią jo teikiamą naudą. Siekdamas įvertinti sutartinės kliento priėmimo sąlygos poveikį turto kontrolės perdavimo momento nustatymui, ūkio subjektas turi atsižvelgti į B83—B86 straipsniuose pateiktas gaires.

Pažangos siekiant visiškai įvykdyti veiklos įsipareigojimą vertinimas Kiekvieno veiklos įsipareigojimo, įvykdomo per tam tikrą laikotarpį pagal 35—37 straipsnius, atveju ūkio subjektas pajamas turi pripažinti per tam tikrą laikotarpį įvertindamas pažangą siekiant visiškai įvykdyti tą veiklos įsipareigojimą.

Pažangos vertinimo tikslas — parodyti ūkio subjekto veiklos rezultatus perduodant klientui pažadėtų prekių ar paslaugų kontrolę t. Kiekvieno veiklos įsipareigojimo, įvykdomo per tam tikrą laikotarpį, atveju ūkio subjektas turi taikyti vieną pažangos vertinimo metodą ir tą metodą ūkio subjektas turi nuosekliai taikyti panašiems veiklos įsipareigojimams ir panašiomis aplinkybėmis.

Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ūkio subjektas turi iš naujo įvertinti savo pažangą siekiant visiškai įvykdyti veiklos įsipareigojimą, įvykdomą per tam tikrą laikotarpį. Pažangos vertinimo metodai Tinkami pažangos vertinimo metodai apima produkcijos metodus ir sąnaudų metodus. B14—B19 straipsniuose pateikiama gairių dėl produkcijos metodų ir sąnaudų metodų taikymo ūkio subjekto pažangai, padarytai siekiant visiškai įvykdyti veiklos įsipareigojimą, įvertinti.

Nustatydamas tinkamą pažangos vertinimo metodą ūkio subjektas turi atsižvelgti į ūkio subjekto klientui pažadėtos perduoti prekės ar paslaugos pobūdį.

Taikydamas pažangos vertinimo metodą ūkio subjektas į pažangos matą turi neįtraukti jokių tiesioginė pasirinkimo sandorių ašis ar paslaugų, kurių kontrolės ūkio subjektas klientui neperduoda. Priešingai, į pažangos matą ūkio subjektas turi įtraukti visas prekes ar paslaugas, kurių kontrolę ūkio subjektas perduoda klientui vykdydamas tą veiklos įsipareigojimą.

Ilgainiui keičiantis aplinkybėms, ūkio subjektas turi atnaujinti savo pažangos matą, kad parodytų visus veiklos įsipareigojimo vykdymo rezultato pokyčius.

investuoti kriptovaliut dabar stebuklinga išsiveržimo prekybos sistema

Pagrįsti pažangos matai Ūkio subjektas pajamas už veiklos įsipareigojimą, įvykdomą per tam tikrą laikotarpį, turi pripažinti tik jeigu ūkio subjektas gali pagrįstai įvertinti savo pažangą siekiant visiškai įvykdyti veiklos įsipareigojimą. Ūkio subjektas negalėtų pagrįstai įvertinti savo pažangos siekiant visiškai įvykdyti veiklos įsipareigojimą, jeigu neturėtų patikimos informacijos, reikalingos, kad galėtų taikyti tinkamą pažangos vertinimo tiesioginė pasirinkimo sandorių ašis.